Gabija Pilikauskaitė apie nematomą profesionalaus sporto pusę: „Už kiekvieno pasiekimo slypi ir vidinės kovos“

Viena perspektyviausių Lietuvos rankininkių Gabija Pilikauskaitė aikštelėje išsiskiria rezultatyvumu, kovingumu ir užsispyrimu. Tačiau už šių savybių slypi ir kita sportininkės pusė, kurios sirgaliai dažniausiai nemato. Aukšti reikalavimai sau, nuolatinė savikritika, spaudimas pateisinti lūkesčius ir gyvenimas toli nuo artimųjų yra kasdienybės dalis, apie kurią jaunoji rankininkė kalba gerokai rečiau nei apie pergales. 

Europos jaunimo čempionate rezultatyviausia žaidėja tapusi ir karjerą Lenkijoje tęsianti lietuvė pripažįsta, kad būti laikomai viena perspektyviausių savo kartos rankininkių ne visada lengva. Kartais didžiausią spaudimą sukuria ne varžovės ar treneriai, o ji pati. 

„Tokį vertinimą priimu kaip įpareigojantį ir keliantį spaudimą, nes visi iš tavęs tikisi geresnių rezultatų, todėl kiekvienose rungtynėse tarsi privalai įrodyti, jog esi verta šių žodžių. Vis dėlto vis dar mokausi šį spaudimą paversti pozityvia motyvacija“, – pasakoja G. Pilikauskaitė. 

Kai noras būti geriausia tampa ir papildomu spaudimu 

Nors jaunosios rankininkės karjeroje netrūksta įsimintinų pasiekimų, ji neslepia, kad gebėjimas džiaugtis savo rezultatais ateina ne taip lengvai, kaip galėtų pasirodyti iš šalies. 

Gabija save apibūdina kaip užsispyrusią kovotoją, kuri aikštelėje nepasiduoda iki paskutinės sekundės, nepriklausomai nuo rungtynių rezultato. Tačiau būtent aukšti reikalavimai sau kartais tampa ir didžiausiu iššūkiu. 

„Labiausiai man trukdo perfekcionizmas, nes noras viską atlikti idealiai kartais sukelia per didelę vidinę įtampą ir neleidžia džiaugtis net mažomis pergalėmis“, – atvirauja rankininkė. 

Pasak jos, nesėkmingi epizodai aikštelėje neretai sukelia stiprų nusivylimą savimi. Gabija pripažįsta, kad ilgą laiką norėjosi, jog viskas pavyktų iš pirmo karto, tačiau profesionalus sportas pamažu moko priimti ir kitokią realybę. 

„Kai kažkas nepavyksta iš pirmo karto, viduje kyla didelis nusivylimas ir pyktis ant savęs. Vis dar mokausi suprasti, kad idealios trajektorijos nebūna, o klaidos yra vienintelis būdas augti“, – sako ji. 

Šiandien sportininkė stengiasi nesėkmes vertinti racionaliau, greičiau palikti prastus epizodus praeityje ir suprasti, kad net geriausi pasaulio rankininkai neišvengia klaidų. 

Jos teigimu, siekiant aukščiausių rezultatų svarbiausia yra ne trumpalaikis entuziazmas, o kasdienis nuoseklumas. 

„Labiausiai mane motyvuoja noras įrodyti sau, kiek galiu pasiekti, ir kiekvieną dieną tapti geresnei nei buvau vakar. Žinoma, pergalės taip pat suteikia papildomos motyvacijos. Vis dėlto svarbiausia yra disciplina, nes motyvacija dažnai būna trumpalaikė“, – įsitikinusi lietuvė. 

Gyvenimo Lenkijoje pradžia buvo sunkesnė, nei tikėjosi 

Vienu svarbiausių jaunosios rankininkės karjeros etapų tapo sprendimas išvykti rungtyniauti į Lenkiją. Nors galimybė žaisti užsienyje atvėrė naujas profesinio tobulėjimo perspektyvas, kartu ji pareikalavo ir gerokai daugiau savarankiškumo. 

Paklausta, kada pirmą kartą iš tiesų pajuto, kad jos gyvenimas pasikeitė, Gabija prisimena labai konkrečią akimirką. 

„Kai tėtis atvežė mane į Lenkiją su visais daiktais, paliko išnuomotame bute ir išvažiavo atgal į Lietuvą, tada pirmą kartą iš tikrųjų supratau, kad prasideda visiškai naujas mano gyvenimo etapas“, – prisimena rankininkė. 

Pradžia svetur nebuvo tokia paprasta, kokios ji tikėjosi. Nauja aplinka, kitoks gyvenimo ritmas ir būtinybė pačiai pasirūpinti kasdieniais reikalais tapo nemenkais išbandymais. 

Gabija neslepia, kad būtent tuomet ypač svarbus tapo šeimos palaikymas. 

„Labiausiai jo reikėjo tada, kai išvykau į Lenkiją ir pamačiau, kad ne viskas yra taip gražu, kaip įsivaizdavau“, – pripažįsta ji. 

Gyvenimas užsienyje pakeitė ir požiūrį į dalykus, kurie anksčiau atrodė savaime suprantami. Šiandien rankininkė labiau vertina laiką su artimaisiais, namų aplinką ir net paprastus kasdienybės dalykus. 

„Labiausiai pasiilgstu namų jaukumo ir, žinoma, mamos gaminto maisto bei lietuvių kalbos aplinkui. Tai, kas anksčiau atrodė savaime suprantama, dabar tapo dalykais, kurių labiausiai laukiu grįždama į Lietuvą“, – pasakoja G. Pilikauskaitė. 

Vis dėlto ši patirtis jai suteikė ne tik sportinių galimybių. Viena svarbiausių pamokų, kurią išmoko per savo karjerą, Gabija įvardija gebėjimą prisiimti atsakomybę ir savarankiškai priimti svarbius sprendimus. 

Gyvenimas profesionalaus sporto ritmu 

Profesionalios rankininkės kasdienybėje spontaniškumui vietos lieka nedaug. Gabijos dienotvarkė sudėliota taip, kad didžiąją laiko dalį užimtų treniruotės, poilsis ir pasiruošimas kitai dienai. 

Įprastai jos rytas prasideda aštuntą valandą. Po pusryčių laukia pirmoji treniruotė, vėliau pietūs ir trumpas laisvas laikas, kurį sportininkė skiria poilsiui bei savo pomėgiams. Vakare laukia dar viena treniruotė, o apie dešimtą valandą ji jau ruošiasi miegui. 

Laisvu laiku Gabija mėgsta išbandyti naujus maisto receptus, skaityti knygas, žiūrėti filmus ar tiesiog pasivaikščioti. 

Tačiau net ir laikantis disciplinuoto režimo profesionalus sportas nėra vien fizinis pasirengimas. Gabija atkreipia dėmesį, kad žiūrovai dažniausiai mato tik nedidelę sportininkų gyvenimo dalį. 

„Žiūrovai nemato vidinių kovų, su kuriomis susiduriame kiekvieną dieną: savikritikos, abejonių savimi, traumų, streso ir įtampos. Būna dienų, kai trūksta jėgų ar motyvacijos, kai nepavyksta tai, ką anksčiau darydavai puikiai, tačiau vis tiek turi rasti savyje jėgų judėti pirmyn“, – pasakoja ji. 

Pasak rankininkės, svarbu suprasti, kad net aukščiausio lygio sportininkai ne visada jaučiasi stiprūs ir pasitikintys savimi. 

„Profesionalumas nereiškia, kad visada esi stipri ar kad viskas sekasi, tai gebėjimas nepasiduoti, mokytis iš klaidų ir net sunkiausiomis akimirkomis siekti savo tikslų“, – pabrėžia G. Pilikauskaitė. 

Rungtynės, kurias prisimena net po pralaimėjimo 

Nors Gabijos karjeroje netrūksta įvarčių ir individualių pasiekimų, vienos ryškiausių jos prisimenamų rungtynių baigėsi Lietuvos rinktinės pralaimėjimu. 

Tai buvo pasaulio čempionato atrankos susitikimas su Farerų salų rinktine išvykoje. Lietuvė iki šiol prisimena ne tiek rezultatą, kiek atmosferą, kurioje teko rungtyniauti. 

„Nors rungtynės baigėsi ne mūsų pergale, jos paliko didžiulį įspūdį dėl neįtikėtinos atmosferos, žaidėme pilnoje arenoje, apsuptos daugybės sirgalių, kurie garsiai palaikė savo rinktinę“, – prisimena rankininkė. 

Gabija neslepia, kad sirgalių palaikymas jai yra viena svarbiausių rankinio dalių. Įvarčiai suteikia pasitikėjimo savimi, tačiau pergalės kartu su komanda ir tribūnose esančiais žmonėmis sukelia ypatingas emocijas. 

Todėl rungtynės Farerų salose jai tapo ir priminimu, kokios sporto atmosferos norėtų sulaukti Lietuvoje. 

„Labai norėčiau, kad ir Lietuvoje į rankinio varžybas susirinktų tiek daug sirgalių, kurie ateitų palaikyti savo komandos. Tikiuosi, kad ateityje moterų sportas Lietuvoje sulauks vis daugiau dėmesio, o mes galėsime žaisti arenose, pilnose mus palaikančių žmonių“, – viliasi ji. 

Nors aikštelėje Gabija dažnai atsiduria dėmesio centre, individualių rezultatų ji nelaiko svarbesniais už komandos sėkmę. 

„Man svarbiausia, kad laimėtų komanda, o ne tai, kas pelnys įvarčius“, – sako rankininkė. 

Gabija Pilikauskaitė: „Daugelis nustebtų pamatę, kokia esu už aikštelės ribų“ 

Stebint Gabiją rungtynių metu, nesunku pastebėti jos emocingumą, ryžtą ir norą kovoti dėl kiekvieno kamuolio. Tačiau pati sportininkė tikina, kad toks įspūdis neatskleidžia tikrosios jos asmenybės. 

„Aikštelėje esu kovinga, emocinga ir užsispyrusi, tačiau už jos ribų, visiškai kitokia: rami ir drovi. Iš šono gali atrodyti, kad esu labai agresyvi ir pasiruošusi kovoti su visais, tačiau už aikštės ribų esu visiškai kitokia“, – šypseną keliantį kontrastą atskleidžia ji. 

Rankininkė mano, kad daugelį nustebintų tai, kaip stipriai jos elgesys skiriasi aikštelėje ir kasdieniame gyvenime. 

Vis dėlto tam tikri įpročiai išlieka neatsiejama jos sportinio gyvenimo dalimi. Prieš kiekvienas rungtynes Gabija klausosi muzikos ir visada vienodai susišukuoja plaukus. 

O kalbėdama apie pasitikėjimą savimi, ji prisimena vieną paprastą, bet reikšmingą trenerio pasakymą. Būtent žodžiai, kad treneris ja pasitiki, padėjo sustiprinti jos savivertę. 

Ateityje save mato ne tik rankinio aikštelėje 

Nors šiuo metu Gabijos kasdienybė neatsiejama nuo profesionalaus rankinio, sportininkė turi ir kitų interesų bei ateities planų. 

Prieš visiškai susitelkdama į sportinę karjerą, ji buvo pradėjusi medicinos srities studijas. Dėl rankinio jas teko sustabdyti, tačiau šios krypties Gabija neatsisako. 

„Buvau pradėjusi studijuoti medicinos srityje, tačiau dėl rankinio studijas teko sustabdyti. Vis dėlto ateityje save įsivaizduoju būtent šioje srityje“, – atskleidžia rankininkė. 

Kol kas didžiausias dėmesys skiriamas sportui, o kasdienė motyvacija išlieka paprasta: tapti geresne žaidėja ir išsiaiškinti, kiek daug ji gali pasiekti. 

Gabijos istorija rodo, kad kelias į aukščiausią sportinį lygį reikalauja ne tik talento ir fizinio pasirengimo, bet ir didžiulės disciplinos, atkaklumo bei gebėjimo įveikti iššūkius. Būtent šios savybės, kartu su ambicijomis ir noru nuolat tobulėti, lydi jaunąją rankininkę siekiant vis aukštesnių tikslų. 

Artimiausiu metu Gabiją Pilikauskaitę vėl išvysime vilkinčią Lietuvos moterų rankinio rinktinės marškinėlius. Lietuvos moterų rankinio rinktinė pradeda kovą dėl kelialapio į 2027 metų pasaulio čempionatą, o pirmosios varžovės atrankoje bus Belgijos rankininkės. Po pirmojo susitikimo Belgijoje rinktinės stos į atsakomąją dvikovą Lietuvoje, kur Gabija ir jos komandos draugės sieks žengti į kitą atrankos etapą.  

Spalio 25 dieną, sekmadienį, 16 val., Prienų sporto centre vyksiančiose rungtynėse sirgaliai turės progą palaikyti Lietuvos rinktinę gyvai ir prisidėti prie kovos dėl kelialapio į pasaulio čempionatą.  

Bilietus į rungtynes galima įsigyti: https://kakava.lt/renginys/lietuvos-ir-belgijos-moteru-rinktiniu-dvikova-2027-m-pasaulio-cempionato-atranka/13102/27717