IHF viešėjęs V.Rašimas: Tarptautiniai ryšiai – būtini Lietuvos rankinio vystymuisi

Lietuvos rankinio federacijos (LRF) prezidentas Vilius Rašimas lankėsi Bazelyje, kur oficialiai atidaryta naujoji Tarptautinės rankinio federacijos (IHF) būstinė. Vizitas IHF būstinėje Šveicarijoje naujajam LRF prezidentui tapo pirmuoju svarbiu tarptautiniu susitikimu su pasaulio rankinio ir nacionalinių federacijų vadovais.

Visiškai šalia Bazelio senamiesčio įsikūrusi 6 aukštų ir 4869 kvadratinių metrų bendrojo ploto naujoji IHF būstinė buvo specialiai pastatyta kaip federacijos veiklos centras, padėsiantis IHF koordinuoti veiklą su visomis kontinentinėmis bei nacionalinėms federacijomis. Būstinėje bus įrengtas ir rankinio muziejus, kuriame eksponuojami legendinių žaidėjų trofėjai, istoriniai suvenyrai ir kolekcijos.

IHF būstinės atidarymo juostelę, kartu su nuo 2000 m. federacijai vadovaujančiu egiptiečiu Hassanu Moustafa, perkirpo ir Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) garbės prezidentas Thomas Bachas.

1946 m. įkurta IHF vienija net 211 nacionalinių rankinio federacijų visame pasaulyje. LRF pilnateise IHF nare tapo po nepriklausomybės atkūrimo 1992 m. Kiek anksčiau, 1991 m., Lietuva buvo priimta į Europos rankinio federaciją (EHF).
„Vizitas tapo ne tik simboliniu Lietuvos rankinio atstovavimu tarptautinėje bendruomenėje, bet ir svarbia galimybe užmegzti ryšius su pasaulio rankinio lyderiais bei parsivežti idėjų, kurios galėtų prisidėti prie Lietuvos rankinio augimo“, – sako LRF prezidentas V. Rašimas.

– Kokį įspūdį paliko naujosios IHF būstinės atidarymas?
– Įspūdis tikrai labai geras. Tai buvo ne tik galimybė pamatyti modernią, įspūdingai įrengtą IHF būstinę, bet ir pajusti visos pasaulio rankinio bendruomenės vienybę. Renginyje vyravo labai šilta ir draugiška atmosfera.
Man asmeniškai šis vizitas buvo labai vertingas tiek profesine, tiek žmogiškąja prasme. Turėjau progą tiesiogiai susipažinti su IHF prezidentu Hassanu Moustafa bei kitais svarbiais IHF atstovais. Tokie susitikimai leidžia geriau suprasti, kokia kryptimi juda pasaulinis rankinis ir kokios galimybės atsiveria mažesnėms federacijoms.

– Su kurių šalių rankinio vadovais pavyko daugiausia pabendrauti ir užmegzti ryšį?
– Per tris vizito dienas susitikimų buvo tikrai daug. Daug bendravome su pasaulines rankinio madas diktuojančių Skandinavijos šalių atstovais – Danijos rankinio federacijos prezidentu Torstenu Laenu ir Norvegijos federacijos prezidente Randi Gustad. Daug bendrų temų radome su būsimais Lietuvos vyrų rinktinės varžovais – Kroatijos federacijos prezidentu Tomislavu Grahovacu bei Suomijos federacijos vadovu Mika Helaskoskiu. Įdomia patirtimi pasidalijo Vengrijos federacijos prezidentas Ferencas Ilyesas ir generalinė direktorė Gabriella Horvath bei Čekijos rankinio federacijos prezidentas Ondrejus Zdrahala. Aišku, kaip be mūsų kaimynų. Teko nemažai bendrauti su Lenkijos federacijos pirmuoju viceprezidentu Radoslawu Wasiaku bei Latvijos federacijos prezidentu Aleksandru Babra. Ir tai tik dalis kolegų, su kuriais pavyko ilgiau pabendrauti ir semtis iš jų patirties.

Šie kontaktai yra labai svarbūs. Ateityje jie gali tapti pagrindu bendriems projektams, jaunimo stovykloms, turnyrams ar kitoms iniciatyvoms. Tarptautinis bendradarbiavimas šiandien sporte yra būtinybė. Užmegzti ryšiai, įgyta patirtis ir parsivežtos idėjos gali tapti reikšmingu pagrindu tolimesniam Lietuvos rankinio augimui bei stipresniam šalies matomumui pasaulinėje rankinio bendruomenėje.
– Kokios kitų šalių patirtys ar idėjos paliko didžiausią įspūdį, ko Lietuvai reiktų labiausiai pasimokyti?
– Labiausiai įkvepia tai, kaip daugelyje šalių sistemingai dirbama su jaunimo ugdymu ir federacijų stiprinimu. Daugelis federacijų labai daug dėmesio skiria ilgalaikei strategijai, trenerių rengimui, infrastruktūrai ir bendruomenės įtraukimui.
Buvo labai įdomu išgirsti apie skirtingus darbo modelius, kaip organizuojamos vaikų ir jaunimo programos, kaip vystomas bendradarbiavimas su mokyklomis, savivaldybėmis ir klubais. Manau, kad Lietuvoje taip pat galime dar aktyviau stiprinti tarptautinius ryšius ir ieškoti partnerystės galimybių, kurios padėtų mūsų federacijai augti.

– Ar buvo aptariamos temos, kurios yra ypač svarbios šiuolaikiniam sportui?
– Viena svarbiausių temų buvo saugios sporto aplinkos kūrimas. Labai svarbus žmogus šioje kelionėje buvo EHF Arbitražo teismo atstovas Lovro Badžimas. Jis išsamiai supažindino su „Safeguard“ koncepcija.
Tai iniciatyva, orientuota į žaidėjų, trenerių, vaikų ir visos sporto bendruomenės apsaugą nuo smurto, priekabiavimo, netinkamo elgesio ar kitų žalingų situacijų. Tai tema, apie kurią šiandien kalba visas pasaulio sportas, todėl labai svarbu, kad ir Lietuvos rankinyje turėtume aiškų supratimą, kaip kurti saugią ir pagarbia atmosfera grįstą aplinką.

– Ar pavyko užmegzti ir praktinių bendradarbiavimo ryšių?
– Taip, vienas iš pavyzdžių – kontaktas su tarptautinės kompanijos „Gerflor“ vadovais Lioneliu Arlinu ir Pierru Lienhardu. Ši įmonė yra oficialus IHF partneris ir gamina sporto dangas salėms, arenoms ir treniruočių erdvėms. Kalbėjome apie galimas ateities bendradarbiavimo galimybes, kurios galėtų būti aktualios Lietuvos rankinio infrastruktūros gerinimui. Tokie kontaktai svarbūs ne tik šiandienai, bet ir ilgalaikei federacijos vizijai.

– Ką šis vizitas davė asmeniškai jums, kaip naujajam LRF prezidentui?
– Pirmiausia – daug motyvacijos. Buvo labai gera matyti, kokia atvira ir draugiška yra pasaulinė rankinio bendruomenė. Taip pat tai buvo galimybė geriau suprasti, kokiomis kryptimis galime judėti Lietuvoje. Parsivežiau daug idėjų, naujų pažinčių ir vertingų įžvalgų.
Manau, kad tarptautiniai ryšiai, aktyvus bendradarbiavimas ir atvirumas naujoms iniciatyvoms gali padėti Lietuvos rankiniui augti sparčiau. Labai svarbu nebijoti mokytis iš kitų šalių patirties ir tuo pačiu drąsiai pristatyti Lietuvą tarptautinėje rankinio bendruomenėje.

– Kokie artimiausi darbai laukia grįžus į Lietuvą?
– Darbai niekada nesustoja. Toliau aiškinamės federacijos finansinę situaciją ir tvarkomės finansinę bazę. Ieškom būdų kaip dalyvauti tarptautiniuose EHF ir IHF projektuose bei Lietuvoje vykdomuose bendruose Europos sporto ir socialiniuose projektuose. Pradėjome bendradarbiavimą su specialistais, kurie padėtų tapti šių projektų dalimi.
Konkrečius rankinio klausimus spręsime kitą savaitę vyksiančiame pirmajame oficialiame Vykdomojo komiteto susirinkime. Jame pasiskirstysime darbų linijas su Vykdomojo komiteto nariais bei spręsime einamuosius klausimus dėl visų Lietuvos rinktinių.
Taip pat bus pristatytos naujienos iš „Grassroots“ konferencijos. Prie EHF masinio sporto chartijos, kuri vienija 24 Europos rankinio federacijas, LRF prisijungė kovo mėnesį ir įgavo tiesioginį priėjimą prie EHF metodinės ir finansinės paramos auginant rankinio bendruomenę.
IHF nuotraukos