Jaunimo rinktinės trenerė: Jeigu Lietuvoje rankininkas būtų profesija, būtų kitokia situacija
Lietuvos vaikinų jaunimo U20 rinktinė Europos čempionato antrame pagal pajėgumą „Championship“ divizione užėmė 7-ą vietą tarp 12-os komandų. Stipriausiame Europos čempionato divizione žaidė 24-ios rinktinės. Taigi, galutinėje rikiuotėje Lietuvos dvidešimtmečiai tarp Europos rinktinių užėmė 31-ą vietą.
„Tenka pripažinti, kad nesame geresni už kitas, aukštesnes vietas iškovojusias komandas. Buvome pasiruošę tiek, kiek esame pajėgūs. Vaikinams priekaištų neturiu, jie atidavė viską ką galėjo ir kiek mokėjo“, – Europos čempionatą apibendrino Lietuvos rinktinės trenerė Auksuolė Stropienė.
Lietuvos rinktinė grupės varžybose 24:28 pralaimėjo estams ir 35:30 nugalėjo Sakartvelo komandą. Antrą vietą C grupėje užėmę lietuviai ketvirtfinalyje turėjo pripažinti D grupės nugalėtojų latvių pranašumą 31:43. Dėl 5-8 vietų kovą tęsę Lietuvos rankininkai 34:35 pralaimėjo Turkijai, o turnyrą baigė pergale prieš šeimininkę Kosovo rinktinę rezultatu 38:32.
- Kokie rinktinei buvo keliami tikslai ir kiek pasiektas rezultatas atitiko lūkesčius?
- Europos čempionate rėmėmės tais žaidėjais, kuriuos šiuo metu Lietuvoje turime geriausius. Stipresnių neturime. Sezono eigoje kai kurie žaidėjai nepateisino į juos dėtų vilčių, kai kuriuos pristabdė traumos. Kaip bebūtų gaila, mūsų jaunimo rinktinės nuolat jaunėja ir mums tenka grumtis su vyresniais varžovais. Pagrindinės ne itin sėkmingo pasirodymo priežastys – patirties trūkumas ir silpnas pasirengimas viso sezono metu.
Sunku išsireikalauti visų trenerių ir su visais susiderinti vienodus žaidimo principus, nes skirtingi treneriai mato skirtingai ir dirba skirtingai. Matome daug problemų pasirengime, kai kuriems žaidėjams labai trūksta gynybos įgūdžių. Trūko ir stabilumo, nes neturime ryškių lyderių, kurie imtųsi lyderio vaidmens sunkiausiais rungtynių momentais. Vieni sužaidžia geriau vienas rungtynes, kiti – kitas, bet stabilumo trūko.
Paskutinėse čempionato rungtynėse vaikinai jau pradėjo susigaudyti žaidimo sistemoje, mėgavosi žaidimu, todėl ir buvo iškovota įtikinama pergalė prieš turnyro šeimininkus, kurie čempionatui ruošėsi net mėnesiui susibūrę į treniruočių stovyklą. Tenka pripažinti, kad nesame geresni už kitas, aukštesnes vietas iškovojusias komandas. Buvome pasiruošę tiek, kiek esame pajėgūs. Vaikinams priekaištų neturiu, jie atidavė viską ką galėjo ir kiek mokėjo.
- Ko trūko, kad būtų užimta aukštesnė vieta? Ar galime pasvajoti, kad artimoje ateityje Lietuvos jaunimo rinktinė patektų ir į stipriausią Europos čempionato divizioną?
- Jeigu Lietuvoje rankininkas būtų profesija, būtų visiškai kitokia situacija. Trūksta didesnio dėmesio sportui ir tai ypač atsiliepia komandinėms sporto šakoms. Net negalime lygintis su elito komandomis.
Europos elito divizione 8-ą vietą užėmusios Norvegijos jaunimo rinktinės atrankoje pradžioje dalyvauja net 300 jaunųjų rankininkų. Po pirminių atrankų jų lieka perpus mažiau ir su jais yra intensyviai dirbama. Norvegijos jaunių ir jaunimo rinktinių rezultatai nėra taip akcentuojami ir visi galvoja apie suaugusiųjų rezultatus, dirba, kad užaugtų kuo daugiau kvalifikuotų rankininkų. Norvegijoje nors ir esi šiek tiek silpnesnis, bet treneriai mato potencialą, jaunuoliams sudaromos specialios programos ir jie dirba toliau.
O mes, jeigu žaidėjas tam momentui yra per silpnas, jį nurašome ir tada taip gaunasi, kad neturime pamainos mūsų lyderiams. Didesnės atrankos į Lietuvos jaunimo rinktinę praktiškai nebuvo – rinkomės iš tų, ką turime. Todėl negalime peikti vaikinų, buvo mažai laiko pasirengimui, treniruočių stovykloje darėme po dvi intensyvias treniruotes per dieną. Kai kuriems žaidėjams buvo tikrai sunku atlaikyti tokį krūvį, kurio jie per visą sezoną neturėjo.
Turime gerų pavyzdžių ir kaimyninėse šalyse. Latvijos jaunimo rinktinė jau treti metai yra suburta į akademiją ir tai duoda rezultatų. „Championship“ divizione Latvijos rinktinė iškovojo 2 vietą.
- Jaunimo U20 rinktinės rankininkams yra paskutinis laiptelis suaugusiųjų rinktinės link. Ką iš jaunimo rinktinės matote artimiausioje ateityje papildant nacionalinę Lietuvos komandą?
- Pirmiausia norėčiau išskirti jaunimo rinktinės lyderius, kurie jau yra atstovavę nacionalinei rinktinei ar dalyvavę treniruočių stovykloje. Europos čempionate rezultatyviausiai žaidė Matas Kairys, pelnęs 26 įvarčius ir Tomas Drakšas, įmetęs 21 įvartį. Tomas turi Dievo dovaną, bet su juo reikia intensyviau dirbti individualiai, nes jis dar ne visada moka išpildyti užduotis. Matas pats labai rimtai žiūri į ateitį ir nori siekti rankininko karjeros, todėl jis, kaip ir Paulius Čėsna, turi geras perspektyvas. Nojus Šlimas yra labai motyvuotas ir per dvejus metus, praleistus Norvegijoje, labai patobulėjo. Ramojus Mažrimas buvo tikras komandos kapitonas ir pavyzdys visai komandai dėl savo atsakingumo ir charakterio. Kolektyvas buvo vieningas ir nebuvo kažkokių kaltinimų vienas kitam.
Klubuose jau rungtyniaujantys jaunieji rankininkai yra labiau pratę prie disciplinos, jie yra drausmingesni ir geriau „įsipaišo“ į komandą. Deja, ne visi yra pripratę prie režimo – kada keliamės, kada valgom ir kada ilsimės. Jie to neturi kasdienėje rutinoje ir namuose eina miegoti tada, kada nori. Sportinė disciplina ugdo charakterį, o be jo sporte nieko nepasieksi.
Kovotojo charakterio labai trūko Karoliui Rameikiui. Ko gero, jis labiausiai nuvylė. Karolis yra fiziškai stipriausias, galėtų būti aiškus rinktinės lyderis, bet reikalingų charakterio savybių pritrūko. Turime problemų ir su vartininkais. Treneriai vartininkams per mažai skiriame dėmesio. Neretai netgi pastatome silpniausią į vartus, kai tik vaikai pradeda lankyti rankinio treniruotes. 10-15 minučių specialių pratimų per treniruotę vartininkams neužtenka. Turi būti privaloma atskiras vartininkų treneris, turi būti rengiamos reguliarios stovyklos vartininkams. Reikia keistis ir tobulėti ir mums, treneriams.
- Buvęs Lietuvos rinktinės rankininkas Karolis Stropus buvo Jūsų asistentas Europos čempionate ir vis labiau įsitraukia į trenerio darbą, ar sūnus nori pasekti mamos pėdomis ir tapti treneriu?
- Manau, kad Karolis nori ir gali būti treneriu, bet ar taip ir bus – sunku nuspėti. Artėjantį sezoną jis dar žais Klaipėdos „Dragūno“ gretose, bet jau rimtai galvoja apie trenerio darbą baigus rankininko karjerą. Besiruošiant Europos čempionatui ir pačiame čempionate palikau gan daug erdvės Karoliui, kad jis pats pajustų kaip reikia treniruotes vesti, kaip mokėti pareikalauti ir išsireikalauti. Norėčiau, kad jis dirbtų treneriu, nes turi potencialo.
Aš esu tik vaikų trenerė, o dvidešimtmečiams vyrams reikia ir vyriškos trenerio rankos. Tokia, kokia jautėsi iš Karolio, ar iš stovykloje apsilankiusio nacionalinės rinktinės trenerio Gintaro Savukyno. Reikia ugdyti naujus jaunus trenerius, reikia siekti, kad žaidėjo karjerą baigę rankininkai liktų rankinyje. Turi ateiti nauja karta. Kaip kartos keičiasi tarp žaidėjų, taip turi keistis ir tarp trenerių.
Kosovo rankinio federacijos nuotraukos