Karjerą rinktinėje baigęs V.Rašimas: Tai buvo nuostabus nuotykis ir nuostabi patirtis
Po pasibaigusio 2026 m. Europos čempionato atrankos turnyro, karjerą Lietuvos rinktinėje baigė Vilius Rašimas. 35-erių metų vartininkas Lietuvos rinktinei atstovavo nuo 2009 metų ir nacionalinės komandos gretose sužaidė 82 rungtynes bei buvo ne kartą išrinktas geriausiu rungtynių rankininku.
„Sprendimas baigti karjerą Lietuvos rinktinėje brendo jau anksčiau. Supratau, kad jeigu nepateksime į Europos čempionatą, tai jau būsiu viską atidavęs rinktinei. Dalyvauti dar viename atrankos turnyre nemačiau prasmės, nes manau, jog yra jaunų vyrų, kurie gali užimti šią poziciją, – sakė Lietuvos rinktinės gretose dviem įvarčiais pasižymėjęs V. Rašimas. – Džiaugiuosi, kad po pertraukos turėjau šansą šiame atrankos turnyre vėl užsivilkti Lietuvos rinktinės aprangą ir tuo šansu pasinaudojau. Šį sezoną išgyvenau puikius jausmus būdamas rinktinėje, o dabar atėjo labai natūralus sprendimas baigti karjerą nacionalinėje komandoje. Apie šį sprendimą jau anksčiau žinojo mano šeima ir draugai, o po paskutinių rungtynių sužinojo ir visi komandos draugai.“
Didžiausias vartininko pasiekimas su Lietuvos rinktine – iškovotas kelialapis į 2022 m. Europos čempionatą. Sėkmingai atrankos barjerą įveikę Lietuvos rankininkai prieš ketverius metus į Europos čempionatą grįžo po beveik ketvirčio amžiaus.
„Man buvo didžiulė garbė ir privilegija atstovauti Lietuvos rinktinei. Atsisveikindamas su komandos draugais, paprašiau paskutinį kartą visų kartu pasakyti mūsų šūkį: „Kartu mes jėga, nugalės Lietuva“. Po to buvo daug emocijų ir daug apsikabinimų. Jeigu atvirai, ašaros kaupėsi akyse, bet tam jau buvau pasiruošęs, – emocijų neslėpė V. Rašimas. – Tuo momentu, kai jau atsisveikinau su komanda, buvau visiškai užtikrintas savo sprendimu ir žinojau, kad taip reikia. Todėl pats atsisveikinimo momentas nebuvo toks sunkus. Esu dėkingas, kad rinktinėje su komandos draugais praleidome ne vieną dešimtmetį ir čia susiradau draugų visam gyvenimui. Tai buvo nuostabus nuotykis bei nuostabi patirtis ir dėl to labai džiaugiuosi.“
Paskutinėmis rungtynėmis rinktinėje V. Rašimui tapo susitikimas svečiuose su Šiaurės Makedonijos rinktine. Pralaimėjimas makedonams užkirto lietuviams kelią į Europos čempionatą, nors iki jo trūko vos taško ar geresnio įmestų ir praleistų įvarčių skirtumo.
„Nesureikšminu to, kad karjerą rinktinėje baigiau po nesėkmingų rungtynių. Visi suprantame, jog kovojome su labai rimtais varžovais. Žinoma, norėjome laimėti, bet šiai dienai tikrai nebuvome pajėgūs jų nugalėti, – teigė V. Rašimas. – Nepaisant to, jog nepatekome į Europos čempionatą, esu be galo laimingas, kad buvau rinktinės dalimi šį atrankos turnyrą. Ilgą laiką buvome tarp grupės lyderių, o to Lietuvos rinktinės gyvenime ne dažnai pasitaiko. Skaudu, kad pralaimėjome, bet viską užgožia rinktinėje patirti jausmai.“
V. Rašimas daug prisidėjo prie to, kad lietuviai ilgą laiką buvo tarp atrankos turnyro 1-os grupės lyderių ir buvo vos per žingsnį nuo kelialapio į Europos čempionatą. V. Rašimas tapo praėjusių metų lapkritį Vilniuje vykusios dvikovos su makedonais herojumi, kai atrėmė net 16-a varžovų metimų iš 42-iejų ir buvo išrinktas geriausiu rungtynių rankininku.
„Jeigu reiktų išsirinkti labiausiai įsiminusias rungtynes Lietuvos rinktinėje, tai rinkčiausi dvikovą su makedonais Vilniuje. Tai buvo įspūdinga pergalė prie savo žiūrovų prieš nuolatinius pasaulio ir Europos čempionatų dalyvius, – sakė su pertraukomis 14 metų rinktinės garbę gynęs vartininkas. – Aišku, buvo ir daugiau įsimintinų rungtynių. Buvo geros rungtynės su pasaulio grandais prancūzais ar portugalais. Įsiminė ir susitikimas su Bosnijos ir Hercegovinos rinktine, kai buvau tik ketvirtas pasirinkimas vartuose ir nors gavau žaisti tik 15 minučių, buvau išrinktas geriausiu rungtynių rankininku.“
Deja, į paskutines lemiamas atrankos rungtynes su slovėnais ir makedonais V. Rašimas į rinktinę atvyko neišsigydęs traumos, todėl negalėjo žaisti pilna jėga ir į kovą buvo mestas tik antrame rungtynių su makedonais kėlinyje.
„Nežinau ar verta tai minėti, bet žaidžiau traumuotas ir man kitą savaitę bus atliekama operacija. Bet negalėjau atsisakyti atvykti į rinktinę, nes sulaukiau visą situaciją žinojusio trenerio kvietimo. Už tai noriu atskirai padėkoti rinktinės treneriui Gintarui Savukynui, kuris man pernai suteikė antrą šansą sugrįžti į Lietuvos rinktinę ir išgyventi tą jausmą būnant rinktinėje, – tvirtino V. Rašimas. –Jeigu tik yra galimybę padėti rinktinei, aš aišku, atvažiuoju. Kai reikėjo eiti į aikštę, aš ir ėjau ir apie nieką daugiau negalvojau, kaip tik kuo labiau padėti komandai. Deja, nebuvau geriausios sportinės formos, nes trauma niekur nedingo. Bet atidaviau viską, ką galėjau.“
Jau penkis sezonus Islandijoje rungtyniaujantis V. Rašimas turi dar metus galiojančią sutartį su Habnarfjorduro „Haukar“ klubu, su kuriuo šį sezoną nukeliavo iki EHF Europos taurės turnyro ketvirtfinalio.
„Dar sezoną tikrai žaisiu, o po to bus aišku ką veiksiu toliau – ar dar tęsiu karjerą, ar jau kabinsiu sportbačius ant vinies ir užsiimsiu kitais darbais. Esu kryžkelėje, nes atrandu daugiau dalykų ne tik rankinio žaidimas ir ieškosiu būdų kur toliau save realizuoti. Jeigu tai bus rankinis, tai bus puiku ir jeigu liksiu prie rankinio, būsiu labai laimingas, – sakė gimtojoje Tauragėje kartu su žmona Gintare, Lietuvos moterų rankinio rinktinės trenerio asistente, treniruočių stovyklas „Rašimas Handball Camp“ organizuojantis rankininkas. – Tikrai žinau, kad šias stovyklas Lietuvoje tęsime, nes tai yra tik mūsų plano pradžia. Mes mokomės kaip organizuoti stovyklas, kaip pateikti patį geriausią produktą, kad perduotume visą sukauptą patirtį jaunimui. Daug galvojame apie sugrįžimą į Lietuvą, nes čia ir šeima, ir draugai. Noriu grįžti į Lietuvą, nes čia yra daug dalykų, kurie labai traukia.“
Rankininko karjerą Kauno komandose „Lūšis“ ir „Granitas“ pradėjęs V. Rašimas, dvejus metus iš eilės 2011 ir 2012 m. išrinktas geriausiu Lietuvos rankinio lygos vartininku. 2013 m. vartininkas pradėjo legionieriaus karjerą ir rungtyniavo „Azoty-Pulawy“ (Lenkija), „JS Cherbourg“, „Oissel“ ir „Limoges“ (Prancūzija), „EHV Aue“ (Vokietija) bei „Selfoss“ ir „Haukar“ (Islandija) klubuose.