Lietuvos U18 vaikinų rinktinė „Championship I“ divizione užėmė 5 vietą
Rugpjūčio 12-18 d. Slovakijos Humenės mieste vyko Europos jaunių U18 vaikinų čempionato antro pagal pajėgumą diviziono „Championship I“ turnyras. Lietuvos jaunių rinktinė iškovojo 5 vietą tarp 8-ių komandų.
Galutinėje rikiuotėje, tarp visų trijuose Europos čempionato divizionuose rungtyniavusių 39-ių rinktinių, Lietuvos aštuoniolikmečiai užėmė 29 vietą. Elitiniame EURO turnyre žaidė 24 rinktinės, „Championship I“ divizione – 8 komandos, o pirmą kartą surengtame trečiame pagal pajėgumą divizione „Championship II“ – 7 ekipos.
„Championship I“ turnyre Karolio Stropaus treniruojama Lietuvos rinktinė iškovojo 2 pergales, patyrė 2 pralaimėjimus ir kartą sužaidė lygiosiomis. Per 5 rungtynes lietuviai pelnė 154 įvarčius (vidutiniškai 30,8 įv. per rungtynes) ir praleido 159 įvarčius (vid. 31,8 įv.).
„Prieš čempionatą kėlėme tikslus patekti į dėl 1-4 vietų kovojančių komandų grupę ir vėliau stengtis pakovoti dėl kuo aukštesnės pozicijos. Nebuvome išsikėlę konkretaus tikslo patekti į finalą, bet į trejetuką norėjome papulti“, – sakė „Championship I“ divizione estus, slovakus ir suomius aplenkusios Lietuvos rinktinės treneris K.Stropus.
A grupėje rungtyniavę Lietuvos rankininkai čempionatą pradėjo pralaimėjimu 34:43 (16:21) Turkijos bendraamžiams. Lietuvos rinktinės gretose rezultatyviausiai žaidė Benediktas Labutis, pelnęs 9 įvarčius, Titas Paulikas įmetė 6 įvarčius, Artūras Budraitis – 5, Vilius Marcinkevičius – 4.
Antrose rungtynėse Lietuvos komanda po atkaklios kovos 30:33 (14:17) pralaimėjo vėliau diviziono nugalėtojai tapusiai Bosnijos ir Hercegovinos rinktinei. B.Labutis pelnė 7 įvarčius, Tomas Boguševičius ir Matas Kairys – po 5, V.Marcinkevičius – 4.
Grupių etapą Lietuvos rankininkai baigė lygiosiomis 28:28 (14:13) su Estijos jauniais. B.Labutis pelnė 7 įvarčius, M.Kairys – 5, Paulius Čėsna – 4.
Dėl geresnio įvarčių santykio Lietuvos rinktinė su 1 tašku grupėje užėmė 3 vietą, laipteliu žemiau palikusi taip pat tašką surinkusius estus.
Antrame etape Lietuvos rinktinė 28:25 (13:13) įveikė Suomijos komandą. B.Labutis nugalėtojams pelnė 7 įvarčius, M.Kairys – 6, T.Boguševičius – 5.
Kovoje dėl 5 vietos Lietuvos rankininkai 34:30 (14:15) nugalėjo Estijos rinktinę. Rezultatyviausiai žaidė Artūras Budraitis, pelnęs 9 įvarčius, B.Labutis prie pergalės pridėjo 6 įvarčius, T.Boguševičius – 5.
Lietuvos rinktinės atakų lyderis B.Labutis iš viso turnyre pelnė 36 įvarčius ir tarp rezultatyviausių „Championship I“ diviziono rankininkų užėmė 3 vietą. T.Boguševičius turnyre pelnė 21 įvartį, M.Kairys ir T.Paulikas – po 16.
„Championship I“ diviziono nugalėtoja tapo Bosnijos ir Hercegovinos rinktinė, finale 38:26 nugalėjusi Latvijos rankininkus. Trečią vietą užėmė turkai, kovoje dėl bronzos 38:36 įveikę ketvirtoje vietoje likusius olandus. Pirmas trejetas iškopė į Europos čempionato elito divizioną.
- Ko pritrūko, kad Lietuvos rinktinė būtų pakilusi aukščiau 5 vietos ir pakovojusi dėl kelialapio į EURO divizioną?, – rankinis.lt paklausė Lietuvos rinktinės trenerio K.Stropaus.
- „Championship I“ divizione buvo daug lygiaverčių komandų. Čia nebuvo elito komandų, kurios pasižymi stabilumu, turi nemažai aukštesnio lygio rankininkų. Žemesniame divizione daug kas priklauso nuo to, kaip tą dieną seksis jauniems rankininkams, nes U18 rinktinėse žaidžia jauni, dar nedaug patirties turintys rankininkai.
Lietuvos rinktinei pačios pirmos turnyro rungtynės buvo kone svarbiausios, tačiau jos mums susiklostė prasčiausiai. Rungtynėse su turkais į aikštelę išėjome gal kažkiek nepasiruošę tokiai kovai ir išsigandę. Turkai buvo masyviškesni už mus, padaužė mus ir prasileidome gynyboje. Jeigu būtume turėję šansą įsibėgėti turnyre, rungtynėse su turkais būtų buvęs kitoks vaizdas, bet čia nėra palauk ir reikia žaisti geriausia ką sugebi kiekvieną kartą. Deja, lemiamos rungtynės dėl patekimo į ketvertuką mums nesusiklostė. Antrose rungtynėse su bosniais jau buvo kitoks vaizdas aikštelėje ir diviziono nugalėtojams mes pralaimėjome mažiausiu skirtumu iš visų bosnių varžovų. Trečiose grupės rungtynėse su estais žaidėme dar geriau ir pavyko iškovoti pirmą tašką.
Čempionato eigoje įsibėgėjome ir komanda jautėsi vis geriau. Aikštelėje buvo daug daugiau tarpusavio supratimo, kamuolys geriau judėjo, gynyboje irgi buvo geras darbas. Jeigu būtų buvęs ilgesnis čempionatas, tai gal net galėjome jį laimėti. Bet trumpame turnyre klaidų niekas neatleidžia ir niekas nelaukia, kada pradėsi žaisti geriau.
Nors po to, kai nepatekome į geriausiųjų ketvertą buvo tikrai liūdna, kovingumas ir užsivedimas niekur nedingo ir tai padėjo pergalėmis baigti Europos čempionatą. Džiugino vaikinų užsivedimas ir kovingumas. Net ir esant prastam rezultatui, vaikinai niekad nenuleido rankų ir atrasdavo jėgų kovoti iki galo. Visi varžovai turėjo laikyti aukštą tempą iki rungtynių pabaigos.
- Lietuvos jaunimo U20 rinktinės trenerė akcentavo, kad liepos mėnesį vykusiame dvidešimtmečių Europos čempionate (kur trenerių štabe buvote ir jūs) mūsų šalies rankininkams trūko gero pasirengimo viso sezono metu. Ar su panašiomis problemomis susidūrė ir aštuoniolikmečių rinktinė?
- Didelė problema, kad Europos čempionatas vyksta vasarą, kai visi nori atostogauti. Tikrai jautėsi, kad individualiai buvo dirbama atostogų režimu. O jeigu nori būti tinkamai pasiruošęs, turi iki rinktinės stovyklų daug dirbti individualiai. Žaidėjams buvo išsiųsti individualūs planai, bet jie nebuvo maksimaliai išnaudoti. Treniruoklių salėje dar padirbėjo neblogai, bet trūko noro su bėgimais ir pratimais ištvermei ugdyti.
Kai trūksta tinkamo pasirengimo, atvykus į rinktinę pasipila traumos. Tai kartojosi abejose mūsų stovyklose ir prasitęsė Europos čempionate. Tai labai trukdo subalansuoti visą pasirengimo procesą ir trukdo sudėlioti komandos žaidimo braižą, nes negali treniruotis visa sudėtimi. Du ar trys žaidėjai turi mikrotraumas, dar kas nors prastai pasijunta dėl karščio ar kitų priežasčių, čempionato metu atsiranda nuovargis ir stringa ne tik treniruočių procesas, bet ir trumpėja rotacija.
Gerai, kad lietuviai yra universalūs ir gali žaisti per kelias pozicijas. Tai mums kažkiek padeda, nes šiuo aspektu mes pranokstame kitų šalių jaunus rankininkus.
- Kuriuos rinktinės žaidėjus būtų galima išskirti kaip lyderius, ar turime individualiai stiprių jaunųjų rankininkų?
- Lyderių trūko ir daugiausia žaidėme kaip komanda. Visi žaidėjai buvo panašaus pajėgumo ir skirtingose rungtynėse, skirtingi žaidėjai ėmėsi iniciatyvos. Žaisdami Lietuvoje jie yra įpratę, kad kas nori, tas bet kada imasi iniciatyvos. O čia yra rinktinė ir čia visi surinkti žaidėjai yra lyderiai savo komandose. Be to ir varžovų gretose taip pat žaidžia komandų lyderiai ir tau čia niekas lengvai neleidžia lyderiauti tada, kada tau pačiam susišviečia. Lyderiu gali tapti tada, kai vykdai užduotis ir tau yra patogi pozicija. O kai nesigauna ar lyderio vaidmens imasi kitas, tada jaunimas ir neberanda savo žaidimo. O išlaukti savo šansų jie dar nėra pratę.
Tikėjomės, kad rinktinę į priekį ves lyderių trejetas – Matas Kairys, Tomas Boguševičius ir Benediktas Labutis. Pastarasis buvo labai stabilus. Esam patenkinti kaip jis žaidė krašte, centre irgi leidome vadovauti, nes ir čia stabiliai jautėsi. Viską ką reikėjo, tą išpildė. Puikiai realizavo ir 7 metrų baudinius.
Daugiau tikėjomės ir Mato ir Tomo. Jie galėtų tikrai geriau žaisti. Gal nepagavo savo žaidimo, gal kas kitas trukdė, kad imtųsi lyderystės ir taptų sunkiai sustabdomi. Lietuvoje tarp savo bendraamžių jie jau ne vieni metai yra nesustabdomi, o čia juos varžovai sustabdė ir jiems buvo labai sunku. Buvo rungtynių, kur jie gerai sužaidė, bet iki nesustabdomo lyderio rolės jiems buvo toli. Daug tikėtasi ir iš Simo Butkaus, galvojome, kad jis bus vienas varomųjų arkliukų. Bet jis turėjo traumų bei kitų sveikatos problemų. Šios bei kitos pašalinės problemos sutrukdė jam įeiti į rinktinės režimą. Galvojome, kad būtent šie vaikinai dalinsis lyderio vaidmenį, bet visas krūvis teko komandiniam žaidimui. Tai yra gerai, bet yra vietų, kai komandoje būtinai reikia aiškaus lyderio.
Perspektyvų ir galimybių kilti aukštyn yra, bet reikia neužleisti kasdienio darbo treniruotėse. Jeigu esi lyderis savo komandoje, nereiškia, kad juo būsi ir rinktinėje. Jeigu per lengvai viskas sekasi pas save komandoje, jie nemato prasmės toliau dirbti. Jeigu tu savo komandoje Lietuvoje gali daug improvizuoti, išsišokti bet kada aukščiau už kitus ir net pakvailioti aikštelėje, tu dažnai lieki nenubaustas. Europos čempionate jau kitas lygis ir reikia prie to prisitaikyti, nes čia įtampa didesnė, greičiai didesni, vartininkai geresni ir niekas tau neleis patogiai atakuoti. Reikia žaisti solidžiau ir vykdyti užduotis nuo pat rungtynių pradžios iki pabaigos.
Slovakijos rankinio federacijos nuotraukos
