Lietuvos vicečempionų treneris: Širdis visada lieka ten, kur gimei

Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ rankininkai tapo didžiausios šio sezono Lietuvos rankinio lygos (LRL) staigmenos autoriais. Po aštuonerių metų pertraukos į LRL sugrįžusi Pasvalio komanda iškovojo sidabro medalius.

Reguliariajame sezone „Pieno žvaigždžių“ komanda užėmė tik šeštą vietą, bet atkrintamosiose varžybose pateikė vieną staigmeną po kitos. Gintaro Paškevičiaus treniruojamos „Pieno žvaigždės“ ketvirtfinalio serijoje 2:0 nugalėjo trečią vietą reguliariajame sezone užėmusią Alytaus „Varsa-Stronglasas“ komandą, o pusfinalyje 2:0 pranoko antrą vietą iškovojusį Kauno „Granitą-Karį“.

„Rezultatai tikrai pranoko lūkesčius. Prieš sezoną kalbėjomės tiek su Pasvalio rajono valdžia, tiek su pagrindiniais klubo rėmėjais, kad būtų gerai įsitvirtinti aukščiausioje lygoje. Planavome, kad šešta vieta reguliariajame sezone yra siekiamybė, – sakė „Pieno žvaigždžių“ komandos treneris Gintaras Paškevičius. – Kalbėjome, kad netgi vietą atkrintamosiose varžybose garantuojanti septinta vieta mums būtų gerai. Reguliariajame sezone tikėjomės pralenkti kitą naujokę Varėnos „Ūlą“ ir lydint sėkmei, pakovoti dėl kuo aukštesnių vietų. Situaciją vertinome realistiškai, nes ne pirmą sezoną treniruoju LRL komandas, todėl man situacija yra gerai žinoma.“

Per sezoną rankininkai išaugo krepšininkų paliktus sportbačius

Atsargūs „Pieno žvaigždžių“ rankinio klubo planai nebuvo be pagrindo. Sprendimas grįžti į LRL buvo priimtas prieš pat sezoną, kai iš Lietuvos krepšinio lygos pasitraukus autsaiderei Pasvalio krepšinio komandai, AB „Pieno žvaigždės“ nusprendė remti gilias tradicijas turinčio ir olimpinę čempionę Sigitą Mažeikaitę-Strečen išugdžiusio Pasvalio rankinio komandą.

„Komandos komplektacija vyko pačiu paskutiniu momentu. Rinka nėra didelė ir gausi, net ir turint finansinių galimybių. Visos komandos jau buvo susidėlioję sudėtis ir buvo sunku prisivilioti naujus žaidėjus. Prieš sezoną, rugpjūčio 25 dieną, turėjome tik septynis žaidėjus, su kuriais ir planavome startuoti čempionate. Realiai, komandos formavimas vyko viso sezono metu, – sakė praėjusių metų liepos pabaigoje „Pieno žvaigždžių“ treneriu tapęs G. Paškevičius. – Pavyzdžiui, ukrainietis Andrijus Kasai mūsų komandą papildė tik šių metų pradžioje, paskutinę galimą papildymo dieną sezono viduryje. Atvykęs iš Vokietijos antrosios lygos, Andrijus galbūt per daug gerai galvojo apie save ir tikėjosi, kad lengvai taps lyderiu ir bus pats geriausias. Vokietijos klube jis sėdėjo ant suolo, o pas mus gavo šansą ir atsiskleidė. Bet tam reikėjo laiko.“

Planuoja debiutą ir tarptautiniuose turnyruose

Vos pasibaigus sezonui, „Pieno žvaigždžių“ komanda jau dėliojasi kito sezono planus. Debiutiniame sezone pasiektas įspūdingas rezultatas įpareigoja klubą nenuleisti kartelės ir ateityje. O tai pasiekti, pasak trenerio, bus labai sunku.

„Pirmas sezonas ir toks fantastiškas rezultatas. Net pačiam jau kyla klausimas – kas toliau. Dabar visos komandos į mus nebežiūrės pro pirštus kaip į naujokus ir ruošis daug rimčiau. Visada taip būna, kad po gero sezono kitas būna daug sunkesnis. Turėsime ir mes daug rimčiau ruoštis sezonui, anksčiau pradėti komandos komplektaciją. Duosime individualių užduočių žaidėjams, kad jie jau anksčiau savarankiškai pradėtų ruoštis sezonui, – apie kito sezono planus kalbėjo „Pieno žvaigždžių“ treneris. – Džiugu, kad debiutiniu sezonu liko labai patenkinti tiek miesto vadovai, tiek rėmėjai, kurie nuolat palaiko mus. Mes pasistengėme atsidėkoti gerais rezultatais. Miestui bei rėmėjams per vieną sezoną rankinis suteikė tiek reklamos, kiek krepšinis nedavė per tiek metų. Turime planų kitą sezoną žaisti ir Baltijos lygoje. Ateityje pasvajojame debiutuoti ir EHF Europos taurės turnyre.“

Finale pritrūko patirties

Sensacingai į LRL finalą patekusios „Pieno žvaigždės“ finalo serijoje nesugebėjo rimčiau pasipriešinti čempionu tapusiam „Dragūnui“. Visose trejose rungtynėse patirti pralaimėjimai gan dideliu skirtumu. Pirmas rungtynes „Dragūnas“ laimėjo namuose 34:19, antras Pasvalyje 34:25, o auksą garantavo pergalė uostamiestyje 32:20.

„Norėjome įkasti ryškiam finalo favoritui „Dragūnui“, bet tai padaryti buvo nerealu. Finalą reikia mokėti žaisti, o mes tokios patirties neturime, skirtingai negu daugelis „Dragūno“ rankininkų, – sakė G. Paškevičius. – Pirmose finalo serijos rungtynėse visai neblogai sužaidėm pirmą kėlinį, bet po pertraukos išėjom į aikštelę ir sulūžom. Antrose rungtynėse buvo geras antras kėlinys. Tikėjomės, kad trečiose pavyks gerai sužaisti abu kėlinius. Deja, to nepavyko padaryti. Galėjom geriau sužaisti, bet ar galėjom laimėti? Manau, kad ne. Dar nesame tokio lygio komanda, kuri per savaitę gerai sužaistų trejas rungtynes iš eilės. Pritrūko patirties.“

Sugrįžimas į gimtąjį Pasvalį pranoko lūkesčius

Pasvalio komandos rungtynės pasižymėjo ir žiūrovų gausa. Daugelį rungtynių stebėjo keli šimtai sirgalių, o atkrintamosiose varžybose „Pieno žvaigždžių“ arena būdavo sausakimša.

„Sezono pradžioje buvo skepticizmo kaip viskas pavyks, ar po ilgos pertraukos sugrįžę į aukščiausiąją lygą pritrauksime žiūrovus. Čempionate startavome nuo pralaimėjimo čempionams, bet taškų nereikėjo ilgai laukti. Po lygiųjų svečiuose su HC „Vilnium“, pasiekėme pergalę namuose prieš „Ūlą“ ir žiūrovai pradėjo rinktis į areną ir jų nuolat daugėjo, – pasakojo „Pieno žvaigždžių“ treneris. – Pasvaliečiai myli gilias tradicijas čia turintį rankinį ir tai įrodė lemiamose rungtynėse. Po pirmos pergalės ketvirtfinalyje Alytuje, namuose susirinko pilna salė. Taip buvo ir pusfinalyje su „Granitu“. Netgi finale pralaimėjus „Dragūnui“, į namų rungtynes susirinko pilna arena žiūrovų ir buvo fantastiškas palaikymas. Džiugu, kad arenoje dažnas svečias ir Pasvalio meras, kiti politikai ir rėmėjai, kurie buvo iniciatoriai suburti klubą, žaidžiantį aukščiausioje lygoje.“

Suburta komanda į gimtąjį Pasvalį grąžino ir kelis dešimtmečius sostinėje gyvenantį 59-erių metų G. Paškevičių. Pasak trenerio, sprendimą grįžti į gimtinę jis priėmė net nedvejodamas.

„Nerealus jausmas yra grįžti į gimtąjį Pasvalį, nes pastaruosius 36 metus gyvenau Vilniuje. Kai kurių žmonių buvau nematęs net pora dešimtmečių. Nerealu juos matyti gimtojo Pasvalio arenoje ir sulaukti tokio dėmesio bei palaikymo, – teigė G. Paškevičius. – Net sunku apsakyti visus šiuos jausmus, nes dirbdamas gimtajame mieste, tu visai kitaip jautiesi ir įdedi daug daugiau širdies. Širdis visada lieka ten, kur gimei.“