LRL klubai iš arti: kas turi didžiausius biudžetus, daugiausia titulų ir labiausiai patyrusius trenerius

Kiek kainuoja Lietuvos rankinio čempionų ambicijos? Kuris klubas gali pasigirti turtingiausia istorija, didžiausia arena ir gausiausiu legionierių būriu? O kuri komanda turi vyriausią ar jauniausią sudėtį ir kuris treneris prie jos vairo stovi ilgiausiai?

Įsibėgėjant Lietuvos rankinio lygos (LRL) sezonui, pažvelkime į visus septynis čempionato klubus iš arčiau. Trečius metus iš eilės komandos atskleidžia savo planuojamus biudžetus, žaidėjų amžiaus vidurkį, legionierių skaičių ir kitus įdomius rodiklius. Apžvelkime ir klubų iškovotus Lietuvos čempionų titulus bei jų istoriją aukščiausioje šalies lygoje.

Titulą ginantis „Dragūnas“ vejasi rekordininkus

Iš dabartinių LRL klubų Lietuvos čempionais yra tapę keturi. Daugiausia titulų – Kauno „Granito-Kario“ sąskaitoje. Kauniečiai šalies čempionatą laimėjo net 15 metų iš eilės (1991-2005 m.) bei dar du titulus pridėjo 2008 ir 2009 metais. Antroje vietoje pagal laimėtus titulus esantis Klaipėdos „Dragūnas“ praėjusį sezoną auksą iškovojo 11 kartą. 4 kartus Lietuvos čempionų taurę į viršų kėlė Vilniaus „Šviesa“, kartą – Alytaus „Varsa-Stronglasas“ komanda.

Iš dabartinių LRL dalyvių aukso dar nėra laimėję Varėnos „Ūla“, HC „Vilnius“ ir Pasvalio „Pieno žvaigždės“. Iš jau neegzistuojančių klubų, Lietuvos čempionu dukart 2006 ir 2007 m. yra tapęs Panevėžio „VikingMalt“.

1. „Granitas-Karys“ – 17 titulų
2. „Dragūnas“ – 11 titulų
3. „Šviesa“ – 4 titulai
4. „Varsa-Stronglasas“ – 1 titulas

Debiutas Lietuvos čempionate

Po nepriklausomybės atkūrimo pirmasis Lietuvos vyrų rankinio čempionatas (dabartinė LRL) prasidėjo 1990 metais. Nuo pat įkūrimo iki šiol čempionate rungtyniauja du klubai – „Granitas“ ir „Varsa“.

Dar 1993 metais debiutavusi „Ūla“ į LRL grįžo po 6 metų pertraukos 2024-2025 m. sezone. Tą patį sezoną po 8 metų pertraukos grįžo ir vėliausiai iš šiuo metu žaidžiančių klubų aukščiausioje lygoje debiutavusios „Pieno žvaigždės“.

1. „Granitas-Karys“ – 1990 m.
2. „Varsa-Stronglasas“ – 1990 m.
3. „Ūla“ – 1993 m.
4. „Dragūnas“ – 1999 m.
5. „Šviesa“ – 2002 m.
6. „Vilnius“ – 2004 m.
7. „Pieno žvaigždės“ – 2014 m.

LRL finansai: nuo 60 iki 350 tūkst. eurų

Susumavus visų LRL klubų planuojamus sezono biudžetus, suma kiek viršija pusantro milijono eurų. Didžiausią šio sezono biudžetą planuoja jau trečio Lietuvos čempiono titulo iš eilės siekiantis „Dragūnas“. Iki 350 tūkst. eurų biudžetą auginantys klaipėdiečiai pagal šį rodiklį tapo vienvaldžiais lyderiais. Praėjusį sezoną trys turtingiausi klubai – „Dragūnas“, „Šviesa“ ir „Pieno žvaigždės“ – turėjo po 300 tūkst. eurų siekusius biudžetus.

Ketvirtą vietą užima biudžetą nuo 160 tūkst. iki 190 tūkst. eurų padidinęs „Granitas-Karys“. Mažiausiu biudžetu, kaip ir praėjusį sezoną, verčiasi daugiausia iš vietinių rankininkų sudaryta „Ūla“.

Kaip ir praėjusį sezoną šešis LRL klubus iš septynių remia miestų ir rajonų savivaldybės. Prie klubų biudžetų formavimo prisideda Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Alytaus miestų bei Pasvalio ir Varėnos rajonų savivaldybės. Savivaldybės paramos negauna tik „Vilnius“.

1. „Dragūnas“ – 350 tūkst. eurų
2. „Šviesa“ – 320 tūkst. eurų
3. „Pieno žvaigždės“ – 300 tūkst. eurų
4. „Granitas-Karys“ – 190 tūkst. eurų
5. „Varsa-Stronglasas“ – 155 tūkst. eurų
6. „Vilnius“ – 150 tūkst. eurų
7. „Ūla“ – 60 tūkst. eurų

Namų arenos: kur žaidžia LRL klubai

Didžiausia namų arena gali pasigirti „Varsa-Stronglasas“ – Alytaus arena iš viso talpina net 5500 žiūrovų. Antra pagal dydį „Pieno žvaigždžių“ arena, trečia – „Dragūno“ namų salė. Tuo metu mažiausioje salėje rungtyniauja daugiausia Lietuvos čempionų titulų iškovojęs „Granitas-Karys“.

1. „Varsa-Stronglasas“ – 5500 žiūrovų (Alytaus arena)
2. „Pieno žvaigždės“ – 1200 žiūrovų („Pieno žvaigždžių“ arena)
3. „Dragūnas“ – 800 žiūrovų (Klaipėdos BVC Didžioji sporto salė)
4-6. „Šviesa“ – 300 žiūrovų (VMSM „Sostinės tauro“ sporto salė)
4-6. „Vilnius“ – 300 žiūrovų (Vilniaus rankinio salė)
4-6. „Ūla“ – 300 žiūrovų („Ąžuolo“ gimnazijos sporto salė)
7. „Granitas-Karys“ – 200 žiūrovų (LSMU sporto centras)

Kartų kaita: vyriausios ir jauniausios komandos 

Vyriausia LRL komanda išlieka „Vilnius“, nors sostinės ekipos žaidėjų amžiaus vidurkis per metus sumažėjo dvejais metais. Dar ryškesnės kartų kaita vyksta „Šviesos“ komandoje, kurios sudėtis atjaunėjo net 4,5 metų. Jauniausios komandos vardu dalijasi „Granitas-Karys“ ir „Ūla“.

1. „Vilnius“ – 26 m.
2. „Varsa-Stronglasas“ – 25,5 m.
3. „Dragūnas“ – 24 m.
4. „Pieno žvaigždės“ – 23,5 m.
5. „Šviesa“ – 22 m.
6. „Granitas-Karys“ – 20 m.
7. „Ūla“ – 20 m.

22 legionieriai iš devynių valstybių

Šio sezono pradžioje šeši LRL klubai registravo 22 žaidėjus iš devynių užsienio valstybių. Tai keturiais daugiau negu praėjusį sezoną. Daugiausia legionierių savo gretose turi Pasvalio komanda, kitas konkurentes pagal šį rodiklį lenkianti mažiausiai dukart. Tuo tarpu „Ūla“ išlieka vienintelė komanda, kurios sudėtyje nėra nė vieno užsieniečio.

Daugiausia legionierių į LRL atvyko iš Ukrainos – net 12 rankininkų. Po du žaidėjus atstovauja Sakartvelui ir Tunisui, po vieną –  Norvegijai, Moldovai, Baltarusijai, Kazachstanui, Egiptui ir Kanadai.

1. „Pieno žvaigždės“ – 8 legionieriai (7 ukrainiečiai ir kazachas)
2-3. „Dragūnas“ – 4 legionieriai (2 kartvelai, ukrainietis ir moldavas)
2-3. „Šviesa“ – 4 legionieriai (2 ukrainiečiai, norvegas ir kanadietis)
4. „Varsa-Stronglasas“ – 3 legionieriai (2 ukrainiečiai ir baltarusis)
5. „Vilnius“ – 2 legionieriai (egiptietis ir tunisietis)
6.  „Granitas-Karys“ – 1 legionierius (tunisietis)
7. „Ūla“ – be legionierių

Treneriai: daug naujų veidų ir daugiau negu dešimtmetis viename klube

Šį sezoną net prie trijų LRL klubų vairo stojo nauji treneriai. Iš septynių lygos komandų šešioms vadovauja Lietuvos specialistai, o vienintelei užsienio trenerį pasirinkusiai ekipai – „Pieno žvaigždėms“ – diriguoja ukrainietis Serhijus Serenko.

Ilgiausiai tą pačią komandą treniruoja „Vilniaus“ strategas Kęstutis Lapinskas. 55-erių sostinės klubo įkūrėjas ekipą treniruoja nuo 2015 metų. Penkeriais metais trumpiau – nuo 2020-ųjų – „Granitą-Karį“ treniruoja 43-ejų Vaidotas Grosas. Nuo 2022 m. „Ūlos“ trenerio pareigas eina 52-ejų Irmantas Markiavičius.

Praėjusio sezono pabaigoje 2026 m. kovo mėn. „Dragūno“ treneriu tapo vyriausias lygos strategas 58-erių Miglius Astrauskas. Jauniausias LRL treneris – 30-etis Karolis Bliuvas nuo šio sezono pradžios perėmė „Šviesos“ vairą. Nuo šio sezono pradžios darbo ėmėsi dar du specialistai – Pasvalio komandos vyriausiuoju treneriu tapo 49-erių Serhijus Serenko, o prie Alytaus ekipos vairo stojo rankininko karjerą baigęs 35-erių Tadas Stankevičius.

Nuo 2015 m. Kęstutis Lapinskas („Vilnius)
Nuo 2020 m. Vaidotas Grosas („Granitas-Karys“)
Nuo 2022 m. Irmantas Markiavičius („Ūla“)
Nuo 2026 m. kovo mėn Miglius Astrauskas („Dragūnas“)
Nuo 2026-2027 m. sezono Serhijus Serenko („Pieno žvaigždės“)
Nuo 2026-2027 m. sezono Tadas Stankevičius („Varsa-Stronglasas“)
Nuo 2026-2027 m. sezono Karolis Bliuvas („Šviesa“)