LRL klubai iš arti – tituluočiausi, turtingiausi, vyriausi ir anksčiausiai debiutavę

Lietuvos rankinio lygos klubai sezono pradžioje pateikė duomenis apie klubo pasiekimus, debiutą Lietuvos aukščiausioje lygoje, komandos žaidėjų amžiaus vidurkį, legionierius, aprangą, namų areną ir planuojamą biudžetą.

Debiutas Lietuvos rankinio čempionate (dabartinė Lietuvos rankinio lyga)

Po nepriklausomybės atkūrimo pirmasis Lietuvos vyrų rankinio čempionatas buvo surengtas 1990-1991 metais. Nuo pat įkūrimo iki šiol čempionate rungtyniauja du klubai – Kauno „Granitas“ ir Alytaus „Varsa“. Dar 1993 metais debiutavusi Varėnos „Ūla“ šį sezoną į LRL grįžo po 6 metų pertraukos. Vėliausiai aukščiausioje lygoje debiutavęs klubas – Vilniaus „Amber“.

1. Kauno „Granitas-Karys“ – 1990 m.
2. Alytaus „Varsa-Stronglasas“ – 1990 m.
3. Varėnos „Ūla“ – 1993 m.
4. Klaipėdos „Dragūnas“ – 1999 m.
5. Vilniaus „Šviesa“ – 2000 m.
6. HC „Vilnius“ – 2004 m.
7. Pasvalio „Pieno žvaigždės“ – 2014 m.
8. Vilniaus „Amber“ – 2021 m.

Iškovoti titulai

Iš dabartinių LRL klubų tik keturi yra tapę Lietuvos čempionais. Daugiausia titulų – „Granito“ sąskaitoje. Kauniečiai šalies čempionatą laimėjo net 15 metų iš eilės (1991-2005) ir dar du titulus pridėjo 2008-2009 metais. Aukso dar nėra laimėję „Ūla“, „Vilnius“, „Pieno žvaigždės“ ir „Amber“.

1. „Granitas-Karys“ – 17
2. „Dragūnas“ – 9
3. „Šviesa“ – 4
4. „Varsa-Stronglasas“ – 1

Sezono tikslai

Komandų trenerių buvo klausiama ir apie sezono tikslus. Trys klubai – „Šviesa“, „Granitas-Karys“ ir „Vilnius“ nurodė, kad jų tikslas – tapti Lietuvos čempionais. „Varsa-Stronglasas“ išsikėlė tikslą laimėti medalius, „Pieno žvaigždės“ – patekti į atkrintamąsias varžybas, „Ūla“ – nelikti paskutinėje vietoje, o „Dragūno“ ir „Amber“ komandų tikslas – gerinti žaidimą ir tobulėti.

Komandų legionieriai

Sezono pradžioje Lietuvos rankinio lygos penki klubai savo gretose užregistravo 15 žaidėjų iš užsienio. Net dešimt legionierių iš Ukrainos, trys iš Baltarusijos, po vieną iš Kazachstano ir Egipto. Be legionierių vertėsi trys komandos – „Šviesa“, „Granitas-Karys“ ir „Ūla“.
(Pateikiami sezono pradžios duomenys, sezono eigoje legionierių skaičius komandose keitėsi ir šiuo metu vyksta papildomas žaidėjų perėjimų registravimas).

1. „Amber“ – 7 (keturi ukrainiečiai ir trys baltarusiai)
2. „Dragūnas“ – 4 (trys ukrainiečiai ir kazachas)
3. „Pieno žvaigždės“ – 2 (abu ukrainiečiai)
4. „Varsa-Stronglasas“ – 1 (ukrainietis)
5. „Vilnius“ – 1 (egiptietis)

Komandos žaidėjų amžiaus vidurkis

Vyriausia LRL komanda yra „Vilnius“, jos rankininkų amžiaus vidurkis – 27 metai. Jauniausia komanda – „Ūla“, kurios žaidėjų amžiaus vidurkis – 21 metai.

1. „Vilnius“ – 27 m.
2. „Varsa-Stronglasas“ – 25 m.
3. „Pieno žvaigždės“ – 25 m.
4. „Dragūnas“ – 24,8 m.
5. „Šviesa“ – 22,5 m.
6. „Granitas-Karys“ – 22 m.
7. „Amber“ – 21,5 m.
8. „Ūla“ – 21 m.

Namų arenos

Didžiausioje arenoje rungtyniauja „Varsa-Stronglasas“. Alytaus arena talpina net 5500 žiūrovų. Tiesa, alytiškiai neretai žaidžia ir daug mažiau žiūrovų talpinančioje stadiono salėje. Antra pagal dydį – „Pieno žvaigždžių“ arena, trečia – „Dragūno“ namų salė. Mažiausioje salėje Kaune rungtyniauja labiausiai tituluotas šalies klubas „Granitas-Karys“.

1. „Varsa-Stronglasas“ – 5500 žiūrovų (Alytaus arena)
2. „Pieno žvaigždės“ – 1200 žiūrovų („Pieno žvaigždžių“ arena)
3. „Dragūnas“ – 800 žiūrovų (Klaipėdos bazių valdymo centro didžioji sporto salė)
4-7. „Šviesa“ – 300 žiūrovų (VMSM „Sostinės tauro“ sporto salė)
4-7. „Amber“ – 300 žiūrovų (VMSM „Sostinės tauro“ sporto salė)
4-7. „Vilnius“ – 300 žiūrovų (Vilniaus rankinio salė)
4-7. „Ūla“ – 300 žiūrovų (Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos sporto salė)
8. „Granitas-Karys“ – 200 žiūrovų (LSMU sporto centras)

Klubų sezono biudžetai

Didžiausią sezono biudžetą yra suplanavęs „Dragūno“ klubas. Jis sieks 300 tūkst. eurų. Panašų biudžetą planavo surinkti ir „Pieno žvaigždės“, tačiau Pasvalio klubas, kaip ir „Amber“ atsisakė nurodyti planuojamą biudžetą. Mažiausiu biudžetu iš nurodžiusiųjų klubų verčiasi „Ūla“.

Net šešis klubus iš aštuonių remia miestų ir rajonų savivaldybės. Prie klubų biudžetų prisideda Vilniaus (skyrė „Šviesai“), Kauno, Klaipėdos ir Alytaus miestų bei Pasvalio ir Varėnos rajonų savivaldybės. Savivaldybės paramos negauna tik sostinės komandos „Vilnius“ ir „Amber“.

1. „Dragūnas“ – 300 tūkst.
2. „Šviesa“ – 180-200 tūkst.
3. „Granitas-Karys“ – 160 tūkst.
4. „Vilnius“ – 150 tūkst.
5. „Varsa-Stronglasas“ – 120 tūkst.
6. „Ūla“ – 60 tūkst.
7-8. „Amber“ – nenurodė
7-8. „Pieno žvaigždės“ – nenurodė

Aprangos gamintojai ir spalvos

LRL komandos pasižymi aprangų gamintojų įvairove. Vos du klubai – „Šviesa“ ir „Ūla“ rungtyniauja to paties gamintojo – „Adidas“ apranga. Kiti klubai pasirinkę skirtingų gamintojų aprangas. Populiariausia aprangų spalva – mėlyna. Net šešių komandų aprangos yra mėlynos spalvos.

„Šviesa“: „Adidas“ – mėlyna ir balta
„Ūla“: „Adidas“ – geltona ir mėlyna
„Dragūnas“: „Adikopas“ – tamsiai mėlyna ir šviesiai mėlyna
„Varsa-Stronglasas“: „Haltex“ – raudona ir pilka
„Granitas-Karys“: JAKO – žalia ir balta
„Vilnius“: AGO – geltona ir mėlyna
„Amber“: „Erima“ – tamsiai mėlyna ir raudona
„Pieno žvaigždės“: „Scandum“ – balta ir mėlyna