LRL klubai iš arti: tituluočiausi, turtingiausi, vyriausi ir daugiausia legionierių turintys
Lietuvos rankinio lygos klubai sezono pradžioje pateikė duomenis apie pasiekimus, debiutą Lietuvos aukščiausioje lygoje, komandos žaidėjų amžiaus vidurkį, legionierius, namų areną ir planuojamą biudžetą.
Debiutas Lietuvos rankinio čempionate
(dabartinė Lietuvos rankinio lyga)
Po nepriklausomybės atkūrimo pirmasis Lietuvos vyrų rankinio čempionatas buvo surengtas 1990-1991 metais. Nuo pat įkūrimo iki šiol čempionate rungtyniauja du klubai – Kauno „Granitas“ ir Alytaus „Varsa“.
Dar 1993 metais debiutavusi Varėnos „Ūla“ į LRL grįžo po 6 metų pertraukos 2024-2025 m. sezone. Vėliausiai, iš šiuo metu žaidžiančių klubų, aukščiausioje lygoje debiutavo Pasvalio „Pieno žvaigždės“, kurios taip pat buvo padariusios net 8 metų pertrauką ir į LRL grįžo 2024-2025 m. sezone.
1. Kauno „Granitas-Karys“ – 1990 m.
2. Alytaus „Varsa-Stronglasas“ – 1990 m.
3. Varėnos „Ūla“ – 1993 m.
4. Klaipėdos „Dragūnas“ – 1999 m.
5. Vilniaus „Šviesa“ – 2002 m.
6. HC „Vilnius“ – 2004 m.
7. Pasvalio „Pieno žvaigždės“ – 2014 m.
Iškovoti titulai
Iš dabartinių LRL klubų tik keturi yra tapę Lietuvos čempionais. Daugiausia titulų – „Granito“ sąskaitoje. Kauniečiai šalies čempionatą laimėjo net 15 metų iš eilės (1991-2005 m.) ir dar du titulus pridėjo 2008-2009 metais. Praėjusį sezoną triumfavęs „Dragūnas“ iškovojo jubiliejinį 10-ą titulą.
Iš jau neegzistuojančių klubų, Lietuvos čempionu dukart 2006-2007 m. dar yra tapęs Panevėžio „VikingMalt“. 2020 m. sezonas buvo nebaigtas dėl pandemijos. Iš dabartinių LRL dalyvių aukso dar nėra laimėję „Ūla“, „Vilnius“ ir „Pieno žvaigždės“.
1. „Granitas-Karys“ – 17 titulų
2. „Dragūnas“ – 9 titulai
3. „Šviesa“ – 4 titulai
4. „Varsa-Stronglasas“ – 1 titulas
Sezono tikslai
Komandų trenerių buvo klausiama ir apie sezono tikslus. Du klubai – „Dragūnas“ ir „Šviesa“ nurodė kovosiantys dėl trofėjaus ar aukščiausių tikslų. „Vilnius“ ir „Varsa-Stronglasas“ sieks patekti į prizininkų gretas, „Pieno žvaigždės“ – į geriausiųjų ketvertą. „Granito-Kario“ tikslas – būti konkurencingais, „Ūlos“ – jaunųjų komandos žaidėjų tobulėjimas.
Komandų legionieriai
Sezono pradžioje Lietuvos rankinio lygos penki klubai iš septynių savo gretose užregistravo 18 žaidėjų iš užsienio. Lyginant su praėjusiu sezonu, labiausiai legionierių skaičius išsaugo „Pieno žvaigždžių“ komandoje, padaugėjo legionierių ir Alytuje bei geografiją iki Pietų Amerikos praplėtusioje Klaipėdoje. Vieną užsienietį turi ir praėjusį sezoną be legionierių žaidusi „Šviesa“. Be legionierių, kaip ir praėjusį sezoną, verčiasi dvi komandos – „Granitas-Karys“ ir „Ūla“.
Didžiausias LRL legionas iš Ukrainos – net 10 rankininkų, du rankininkai iš Baltarusijos, po vieną iš Sakartvelo, Moldovos, Serbijos, Kazachstano, Egipto ir Brazilijos.
1. „Pieno žvaigždės“ – 7 (6 ukrainiečiai ir kazachas) – padaugėjo 5 legionieriais
2. „Dragūnas“ – 6 (2 ukrainiečiai, kartvelas, moldavas, serbas ir brazilas) – padaugėjo 2 legionieriais
3. „Varsa-Stronglasas“ – 2 (ukrainietis ir baltarusis) – padaugėjo 1 legionieriumi
4. „Vilnius“ – 2 (egiptietis ir baltarusis) – padaugėjo 1 legionieriumi
5. „Šviesa“ – 1 (ukrainietis) – padaugėjo 1 legionieriumi
6. „Ūla“ – be legionierių
7. „Granitas-Karys“ – be legionierių
Komandos žaidėjų amžiaus vidurkis
Vyriausia LRL komanda, kaip ir parėjusį sezoną, yra „Vilnius“, jos rankininkų amžiaus vidurkis padidėjo vieneriais metais iki 28-erių. Antroje vietoje – „Šviesa“, kurios amžiaus vidurkis 26,4 metai ir beveik keturiais metais pakilo, lyginant su praėjusiu sezonu. Jauniausia komanda tapo „Granitas-Karys“, aplenkęs pernai jauniausia buvusią „Ūlą“.
1. „Vilnius“ – 28 m. (padidėjo 1 m.)
2. „Šviesa“ – 26,4 m. (padidėjo 3,9 m.)
3. „Varsa-Stronglasas“ – 25 m. (nepakito)
4. „Dragūnas“ – 24,2 m. (padidėjo 0,4 m.)
5. „Pieno žvaigždės“ – 22 m. (sumažėjo 3 m.)
6. „Ūla“ – 21 m. (nepakito)
7. „Granitas-Karys“ – 19 m. (sumažėjo 3 m.)
Namų arenos
Didžiausioje arenoje rungtyniauja „Varsa-Stronglasas“. Alytaus arena talpina 5500 žiūrovų. Antra pagal dydį – „Pieno žvaigždžių“ arena, trečia – „Dragūno“ namų salė. Mažiausioje salėje Kaune rungtyniauja labiausiai tituluotas šalies klubas „Granitas-Karys“.
1. „Varsa-Stronglasas“ – 5500 žiūrovų (Alytaus arena)
2. „Pieno žvaigždės“ – 1200 žiūrovų („Pieno žvaigždžių“ arena)
3. „Dragūnas“ – 800 žiūrovų (Klaipėdos bazių valdymo centro didžioji sporto salė)
4. „Šviesa“ – 300 žiūrovų (VMSM „Sostinės tauro“ sporto salė)
5. „Vilnius“ – 300 žiūrovų (Vilniaus rankinio salė)
6. „Ūla“ – 300 žiūrovų (Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos sporto salė)
7. „Granitas-Karys“ – 200 žiūrovų (LSMU sporto centras)
Klubų biudžetai
Didžiausius šio sezono biudžetus planuoja turėti trys klubai – „Dragūnas“, „Pieno žvaigždės“ ir „Šviesa“. Pastaroji šį sezoną labiausiai – apie 100 tūkst. eurų – didino finansinius raumenis. Apie 40 tūkst. eurų augo ir „Varsos-Stronglaso“ klubo biudžetas, susilyginęs su „Granito-Kario“. Mažiausiu biudžetu, kaip ir praėjusį sezoną, verčiasi tik iš vietinių žaidėjų sudaryta „Ūla“.
Net šešis klubus iš septynių remia miestų ir rajonų savivaldybės. Prie klubų biudžetų prisideda Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Alytaus miestų bei Pasvalio ir Varėnos rajonų savivaldybės. Savivaldybių paramos negauna tik HC „Vilnius“.
1. „Dragūnas“ – 300 tūkst.
2. „Pieno žvaigždės“ – 300 tūkst.
3. „Šviesa“ – 300 tūkst.
4. „Varsa-Stronglasas“ – 160 tūkst.
5. „Granitas-Karys“ – 160 tūkst.
6. „Vilnius“ – 150 tūkst.
7. „Ūla“ – 60 tūkst.